Streso tipai

Stresas yra skirstomas į du tipus:

• Ūminis stresas – tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas;

• Lėtinis stresas – tai yra žalingas streso tipas, galintis sukelti įvairių negalavimų.

Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galima jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba tam tikros užduoties. Egzamino ar užduoties metu stresas yra jaučiamas, tačiau, jiems pasibaigus, streso jausmas pranyksta.

Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus, skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai. Pakartotiniai ūmaus streso atvejai per ilgą laiką gali tapti lėtiniai ir kenksmingi.

Yra ir tokių atvejų, kai ūminis stresas gali tapti intensyviu ir sukelti psichinės sveikatos problemų, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimą, arba net fizinę reakciją, pavyzdžiui, širdies priepuolį.

Lėtinis stresas gali būti sukeltas dėl prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, ilgai besitęsiančios įtampos mokykloje arba darbe, rimtos trauminės patirties ir pan.

Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas, nes jaučiasi jose ,,įkalinti” ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Lėtinį stresą sustiprina problemų grandinė, kuri pildosi laikui einant. Kitaip nei ūmus stresas, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.

Lėtinis stresas gali psichologiškai palaužti žmogų ir privesti prie negrįžtamų sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, savižudybės ar įvairių stiprių fizinių negalavimų, tokių kaip infarktas ar insultas.